Sare roma
Procentai




RETRO

VRK patvirtino naujas Seimo rinkimų apygardų ribas, pokyčiai numatyti daugumoje

balsavimasuzsienisVyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį sudarė 71 vienmandatę rinkimų apygardą Seimo rinkimams, dėl demografinių pokyčių ribos pakeistos daugiau kaip pusėje rinkimų apygardų.

Vilniuje nutarta įsteigti naują Naujininkų-Rasų rinkimų apygardą, tokiu būdu sostinėje iš viso bus nebe 13, kaip per praėjusius rinkimus, o 14 apygardų. 

Be to, vietoj Panerių-Grigiškių apygardos nutarta įsteigti naują Vilniaus pietinę apygardą, jai priklausys dalis Vilniaus miesto ir rajono vietovių. 

Kaip ir per praėjusius parlamento rinkimus, Kaune lieka septynios apygardos, Klaipėdoje – keturios, Šiauliuose ir Panevėžyje – po dvi. Kai kurių jų ribos pakeistos, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių.

Panaikinta Molėtų-Širvintų apygarda, esanti Šiaurės rytų Lietuvoje. 

„Kiekvienas pajudinimas prieš rinkimus yra labai skausmingas. Pajudinant vieną ribą visos kitos turi tendenciją kisti, tai irgi reikia įvertinti“, – sakė VRK narė Inga Milašiūtė.

VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, jog perbraižant rinkimų apygardų ribas stengtasi, kad jos kuo labiau sutaptų su savivaldybių ribomis.

Tačiau, jos teigimu, tik keturių savivaldybių teritorijos visiškai atitinka rinkimų apygardų teritorijas – tai Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos savivaldybės.

Daugiau kaip pusė – 35 – savivaldybių teritorijos neskaidomos, tai yra rinkimų apygardą sudaro visa savivaldybė ir prie jos prijungiama kita savivaldybė ar jos dalis.

„Dvylika savivaldybių yra didesnės nei reikia vienai apygardai, todėl nori-nenori jas reikia skaidyti“, – aiškino L. Petronienė.

22 rinkimų apygardas sudaro dalis ar visa vienos savivaldybės teritorija, 24 apygardas – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų susideda iš trims savivaldybėms priklausančių vietovių.

„Dar nesame turėję, kad vienoje apygardoje būtų keturių savivaldybių teritorijų dalys. Su šiųmečiu projektu pavyko tai užtikrinti, ar visada taip bus, negalime garantuoti“, – teigė VRK pirmininkė.

Lapkritį į VRK kreipėsi Skaudvilės krašto gyventojai, nepritariantys ketinimams jų rinkimų apylinkę atskirti nuo Tauragės ir prijungti prie Jurbarko-Karšuvos apygardos. Dėl to surinkta daugiau kaip 750 rinkėjų parašų, tačiau VRK nusprendė, kad šis pakeitimas būtinas.

Rinkimų apygardų ribos peržiūrimos prieš kiekvienus Seimo rinkimus, siekiant užtikrinti daugmaž vienodą rinkėjų skaičių apygardose. Spalio mėnesio duomenimis, vienoje apygardoje turėjo būti maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų. Rinkimų kodeksas leidžia nedidelį – iki 10 proc. – nuokrypį į didesnę ar mažesnę pusę.

Tokiu būdu spalį iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų septynios rinkimų apygardos buvo per didelės ir septynios – per mažos.

Per didelės yra keturios apygardos Vilniaus regione: Nemenčinės, Medininkų, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio–Naujininkų, dvi Kauno regione – Garliavos ir Aleksoto-Vilijampolės bei dar viena pajūryje – Mėguvos, kuri apima Palangos miestą bei dviejų kitų savivaldybių teritorijas.

Per mažos yra Karšuvos, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Vilkaviškio, Deltuvos pietinė ir Molėtų-Širvintų apygardos.

Ketvirtadienį VRK Seimo rinkimams Lietuvos teritorijoje sudarė 70 apygardų, dar viena atskira apygarda yra skirta užsienio lietuviams.

Šiose vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taip pat 70 parlamentarų išrenkami pagal partijų sąrašus. Iš viso Seime yra 141 parlamentaras.

Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.

Budas.lt nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode