Klaipėdos jūrų uosto direkcija įsipareigojo iki lapkričio atlikti paruošiamuosius upinio krovinių uosto Jurbarke plėtros darbus. Uosto direkcija su Jurbarko savivaldybe penktadienį pasirašė tai numatantį susitarimą.
„Klaipėdos uostas pirmą kartą istorijoje išeina už Klaipėdos ribų, ateina į Nemuną, su kuriuo visą laiką buvo susijęs, į pirmą istorinį Lietuvos uostą – Jurbarką“, – penktadienį žurnalistams Jurbarke sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot jo, svarbu ne tik sutvarkyti bei pritaikyti Nemuną krovininei ir pramoginei laivybai, bet ir jį įveiklinti.
M. Skuodžio teigimu, Jurbarkas yra pirmasis Klaipėdos uosto plėtros žingsnis, ateityje svarstoma plėstis ir už šalies ribų.
„Anksčiau kalbėta apie norą investuoti į kitų valstybių uostus, tačiau manau, kad visų pirma turime pilnai išvystyti savo šalies infrastruktūrą“, – pranešime teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.
Pasak jo, Jurbarko uostas taip pat galėtų būti impulsu ir regiono ekonominei zonai.
„Uosto atsiradimas paskatins ateiti investuotojus į savivaldybės sutvarkytus investicinius žemės sklypus, esančius visiškai netoli uosto, bus kuriamos naujos darbo vietos“, – pranešime sakė Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.
Pasak jo, upę pritaikius laivybai, Jurbarkas galės Nemuno ir Mituvos upių santakos teritorijoje sukurti naują modernų uostą. Jame ketinama įrengti dokus ir sandėlius, kur būtų perkraunami kroviniai, o tarp Klaipėdos ir Kauno būtų galima gabenti ne tik juos, bet ir tuščius konteinerius.
A. Latako teigimu, pirmu etapu būtų pastatyta apie 100 metrų ilgio krantinė, vėliau teritorija būtų paruošiama veiklai, tai Uosto direkcijai kainuos apie 2,5 mln. eurų.
„Mes, matyt, darytume šitą uostelį lanksčiai veiklai, nestatant kažkokios didelės superstruktūros, nestatant kitų įrenginių, kurie užkirstų kelią įvairių krovinių krovai“, – žurnalistams Jurbarke sakė A. Latakas.
Anot jo, Jurbarko detaliajame plane uostui numatyta 11,5 ha teritorija, o jo statybos darbus ketinama užbaigti 2026 metais.
Klaipėdos uosto direkcija pagal susitarimą įvertins galimybes sukurti krantinių infrastruktūrą, analizuos šalia esančių sklypų įveiklinimą.
Jurbarko mero teigimu, idėja Jurbarke atkurti uostą gimė prieš penkerius metus.
Rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos uostą atplaukė pirmoji Nemunu plukdyta barža su eksportui skirtų lietuviškų grūdų kroviniu. Uosto direkcija tuomet teigė planuojanti, kad tokie kroviniai iš Jurbarko į Klaipėdą bus gabenami nuolat.
Skaičiuojama, kad viena barža Nemunu gabena maždaug tiek grūdų, kiek jų perveža 40–54 sunkvežimiai, todėl turėtų sumažėti vilkikų eismas keliais ir Klaipėdos gatvėmis. 1 tūkst. tonų grūdų krovinys atplaukė per maždaug 16 valandų, tačiau ateityje kelionės trukmė galėtų siekti 13 valandų plaukiant ir naktį.
A. Latakas anksčiau teigė, kad ateityje būtų galima plėsti vandens kelią iki Jonavos, kad iš „Achemos“ iki Klaipėdos būtų plukdomi ir trąšų kroviniai.
Anksčiau, pasak A. Latako, iš Jurbarko baržomis buvo bandoma gabenti žvyrą, o pastaraisiais metais Nemunu buvo plukdomi negabaritiniai kroviniai, konteineriai, tačiau tokie reisai nebuvo reguliarūs.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
