Automobilių mėgėjai ir entuziastai skaičiuoja, jog japonams prireikė dešimties metų, kad į kelius sugrąžintų „Toyota Supra“. Šiemet pristatytas ir LRT.lt išmėgintas modelis yra penktoji „Supra“ karta. Šį automobilį pasaulis pasitiko su džiaugsmo ir apmaudo ašaromis, garsiais laimės ir nusivylimo šūksniais.
Prieš pasirodant naujos kartos modeliui, klausimas, „Kada bus nauja „Supra“?“ iš automobilių mėgėjų lūpų visame pasaulyje skambėjo taip dažnai, kad tikriausiai sunku būtų ir suskaičiuoti tą begalybę. Panašiai tiek kartų buvo skelbiama ir informacija apie naują modelį, kuri nebūtinai buvo tiesa.
Spekuliacijos, spėlionės, viltys, prognozės – visa tai vyko tol, kol japonai galiausiai nenutraukė šydo nuo penktosios kartos modelio. Buvo teigiančiųjų, kad tai bus visų laikų geriausias „Toyota“ ženkliuką dėvintis modelis, demonstruojantis naujausias ir pažangiausias gamintojo technologijas.
Kiti svaičiojo apie tai, kad naujoji „Supra“ taps brangių sportinių automobilių žudiku, nes pasižymės ypač galingu varikliu, pačiomis geriausiomis pasaulyje valdymo savybėmis ir, trumpiau tariant, visi konkurentai tyliai verks kamputyje.
O ką iš tikrųjų davė japonai? Jie paėmė naują BMW Z4 kabrioletą, uždėjo jam kitą kėbulą ir sako: prašau – čia naujoji „Supra“.
Po tokios naujienos ašaros kaip pupos byrėjo tiems, kurie kiekvieną vakarą klūpėdavo prie ketvirtos kartos „Supra“ plakatų laukdami naujo modelio debiuto. „Kas? Kaip? Kodėl?“ – klausimus kėlė lovose besivartantys ir po naujo modelio debiuto užmigti negalintys „Supra“ fanatikai. Baikite! Liūdėti nėra dėl ko ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
... tai tik didelis GT86
Tie, kurie išdrįso taip pasakyti, – pasitikrinkite ar bent jau prasiplaukite akis. Be to, kad naujoji „Supra“ tiesiog idealiai įsipaišo į sportinio kupė dizaino rėmus kaip ir mažesnis „Toyota GT86“, daugiau jokių bendrų taškų čia nėra. Taip, žiūrint į nuotraukas galbūt gali susidaryti kiek kitokia nuomonė, tačiau realybėje naujoji „Supra“ neturi nieko panašaus į mažesnį GT86.
Kėbulo siluetą japonai nupiešė lyg iš vadovėlio – ilgas variklio dangtis, trumpa galinė dalis, maža vairuotojo kabina ir švelniai į galą nuožulnėjanti stogo linija su mažyte uodegyte ant bagažinės dangčio, pavadinkime tai integruotu oro aptaku.
Bet jei visada viskas būtų kaip iš vadovėlio, tai visi automobiliai būtų vienodi. O „Supra“ nenori būti pilka masė. Todėl japonai taip išlankstė kėbulo linijas, kad kartais net sunku suvokti, kaip ir ką jie padarė. Tačiau galutinis rezultatas tikrai atkreipiantis dėmesį ir net leidžiantis konstatuoti, kad tai išvaizdus ir akį traukiantis automobilis.
... iš tikrųjų tai BMW
Galima manyti, kad kurdami naująją „Supra“ japonai nuėjo lengviausiu keliu: paėmė BMW Z4 ir apkaustė jį kitomis kėbulo skardomis. Galbūt taip ir buvo, nes variklis, važiuoklė ar kai kurie interjero elementai paimti tiesiai iš vokiečių, ir visam šiam paketui tiesiog uždėtas „Toyota“ ženkliukas.
Bet kas čia blogo? Vietoje to, kad kurtų savo, japonai tiesiog paėmė puikų variklį iš vokiečių. 3,0 l darbinio tūrio, šešių cilindrų, išdėstytų eilėje, variklio galingumas 335 arklio galios ir 500 Nm sukimo momentas. Nuo 0 iki 100 km/val. „Supra“ su šiuo varikliu įsibėgėja per vos daugiau nei keturias sekundes. Galėtų būti geriau? Galėtų.
Tačiau „Supra“ nėra tas automobilis, kuris turi būti geriausias čia ir dabar. Tai molio gabalas, kurį minko automobilių tobulintojai ir, vos tik pasirodžius naujajai „Suprai“, tobulinimo įmonės čiupo šį automobilį ir pradėjo ieškoti, kaip išgauti didesnę variklio galią, kur yra ribos.
Kad šis modelis paklius į tobulintojų rankas, numatė ir pats gamintojas. Pavyzdžiui, ant kėbulo galima rasti keletą netikrų oro angų, tačiau japonai teigia, kad, jas atidengus, jos iš tikrųjų atliktų kokią nors funkciją, pavyzdžiui, užtikrintų efektyvesnį stabdžių aušinimą.
Į galinius ratus variklio galia perduodama per aštuonių pavarų „ZF“ automatinę greičių dėžę. BMW variklis ir ši pavarų dėžė yra puikus receptas tokiam sportiškam automobiliui kaip „Supra“. Variklis elastingas, smagus ir skleidžia puikų garsą. Taip, ausims girdimas BMW modeliams būdingas tonas, tačiau jis puikiai tinka ir japoniškai „Suprai“, kuri viską išrėkia per savo, o ne vokišką išmetimo sistemą.
Taigi, nieko čia blogo, kad „Toyota“ turi BMW variklį. Priešingai, tai puikus variklis, kuris labai gerai tinka šiam automobiliui. Tai kokia problema? Aš jokio kriminalo tame neįžvelgiu.
Nepeikčiau ir šio automobilio valdymo savybių. Nesiekiau kraštutinumų, tačiau tiek, kiek išspausti pavyko, „Supra“ paliko gerą įspūdį. Klusniai į vairuotojo komandas reaguojantis vairo mechanizmas, standi važiuoklė, kuri užtikrina puikų sukibimą, – tai tiesiog leidžia mėgautis sportiška automobilio prigimtimi.
Ką visa tai reiškia? Kad japonų ir vokiečių partnerystė be reikalo piešiama niūriomis ir sutirštintomis spalvomis. Kai kalbama apie sportinius automobilius, svarbiausia tai, kokias emocijas jie suteikia. O naujoji „Supra“ yra geros nuotaikos užtaisas, kuris džiugina vairuotoją per kiekvieną nuvažiuotą milimetrą.
Tai žaislas, o žaislai turi suteikti pasitenkinimą ir pasimėgavimą. Būtent tai daro ir naujoji „Supra“. Man visiškai nusišvilpti, kieno variklis sukasi po variklio dangčiu, jei jis tai daro gerai ir suteikia gerus įspūdžius. O šiuo atveju – būtent taip ir yra.
... legenda grįžta
Dėl automobilių truputį (o kartais ir labai) išprotėję žmonės naujosios „Supros“ laukė su spindinčiomis akimis, nes grįžta legenda. Iš vienos pusės – taip, tai legendinis modelis, tačiau, kad ir kaip bežiūrėsi, jis nėra grynakraujis japonų kūrinys kaip ankstesnių kartų „Supra“, ypač ketvirtosios kartos modelis, kuris turėjo tikrai legendinį 2JZ-GTE variklį.
Tačiau „Supra“ neabejotinai yra modelis, kuris įstrigo žmonėms į galvas, ir tą patį neabejotinai darys ir naujausias šiuo vardu pakrikštytas automobilis. Stovėdamas atokiau nuo automobilio nugirdau, kaip pro šalį einantis vyras atkreipė dėmesį į naująjį modelį. Jis savo vaikams ir žmonai pasakojo, kaip prieš dešimtmetį jo draugo brolis į mokyklą buvo atvairavęs ankstesnės kartos modelį, ir, jo žodžiais, „tai buvo kažkoks kosmosas“.
Jaunoji karta neatsilieka. Sustojus prie daugiabučio, šviesos greičiu prie automobilio prisistatė berniukai, kurie stovėdami per tris metrus tyliai derėjosi, kuris paprašys leisti įsėsti į naująją „Supra“. Gavus leidimą įsitaisyti priekinėje sėdynėje ir paraginus paspausti akseleratorių jų žandikauliai atvipo tiek, kiek leidžia motinos gamtos sudėliota kaulų struktūra, o frazė „čia tai geras!“ aidėjo ne ką tyliau nei variklio garsas. Beje, „atrodo kaip koks „Ferrari“... eik tu sau...“ buvo pirmieji mano išgirsti žodžiai, kuriuos jie ištarė.
Štai kokia ta „Supra“. Su geromis emocijomis, esamais ir būsimais prisiminimais. Tai nėra geriausias sportinis automobilis – variklis galėtų būti galingesnis, stabdžiai aštresni, o valdymas tikslesnis. Tačiau kaip metalinis ir iš prigimties šaltas daiktas, šis automobilis sugeba sukurti žmogiškas emocijas. Čia nereikia ieškoti jokio racionalumo ir logiško paaiškinimo, o jei jūsų prioritetai būtent tokie – savo kūną ir protą sodinkite į kitą automobilį.
Mėgintas automobilis – „Toyota Supra“
Variklis – turbobenzininis, 6 cilindrų, išdėstytų eilėje
Galingumas – 335 AG ir 500 Nm
Pavarų dėžė – 8 pavarų automatinė
LRT.lt bandyto „Toyota Supra“ kaina – 67 450 eurų
Lrt.lt
