SEB bankas trečiadienį pateikė analizę, kokius automobilius gali įpirkti lietuviai ir ką jie perka iš tikrųjų. Pagal banko apskaičiuotas įperkamumo lizingu galimybes, Lietuvoje automobilio vertė augo sparčiausiai tarp visų Baltijos šalių.
Duomenys rodo, kad šiemet, vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis šalies gyventojas gali įpirkti 1,5 tūkst. eurų brangesnį automobilį nei pernai, o dviejų asmenų šeima – 2,5 tūkst. brangesnę transporto priemonę.
Tai reiškia, kad vienas asmuo lizingu gali įsigyti automobilį, kurio vertė 12,2 tūkst. eurų, o dviejų asmenų šeima galėtų įsigyti 24,3 tūkst. vertės automobilį.
„Indekso augimą lėmė sparčiai kylantis darbo užmokestis po mokesčių. Automobilių įperkamumo lizingu rodiklis Lietuvoje būtų buvęs dar geresnis, jeigu nebūtume pakoregavę vidutinio darbo užmokesčio pokyčio dėl pensijų reformos pasekmių“, – pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Poviliauskas.
Jis pastebi, kad nors įperkamumo rodiklis Lietuvoje ir gerėja, tačiau jis vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje. Įperkamumo rodiklis didėjo visose Baltijos šalyse – Lietuvoje 12 proc., Latvijoje 7 proc., o Estijoje 6 proc. Latvijoje dviejų asmenų šeima gali įsigyti automobilį, kurio vertė 23,9 tūkst., o Estijoje net 34,8 tūkst. eurų.
„Atliekant tyrimą buvo daromos tos pašios prielaidos kaip ir pernai. Metodika paremta tuo, kad šeima įneša 15 proc. pradinį įnašą penkeriems metams ir skiria 25 proc. nuolatinių pajamų, o palūkanų norma yra 5 proc.“, – pristato T. Poviliauskas.
Pagal skaičiavimus, vienas asmuo gali skirti 195 eurus per mėnesį, o dviejų asmenų šeima – 390 eurų.
Vidutinė naujo automobilio kaina siekia 19,4 tūkst. eurų, o tai 600 eurų mažiau nei pernai, taip pat, keliais tūkstančiais mažiau, nei rodo SEB įperkamumo indeksas, sako T. Povilauskas.
Vilniuje gyventojai gali įpirkti brangesnius automobilius, palyginus su likusiais šalies miestais, nes čia gyvenantys žmonės gauna didesnes pajamas.
Banko analitikai pastebi, kad vieno ir dviejų asmenų šeimų pasirinkimai, automobilį perkant lizingu, panašūs. Skirtumas tik tas, kad dviejų asmenų šeima gali įsigyti naują automobilį, o vienas asmuo, tokio paties modelio, bet 3-5 metais senesnį.
Išskirti ir populiariausi modeliai. Lietuviai vis dar mėgsta vokiškus automobilius, tokius kaip „Volkswagen Passat“, „Golf“ ir „Tiguan“, „Opel Zafira“. Į populiariausių sąrašą patenka ir japoniškas „Toyota RAV4“.
SEB banko lizingo departamento vadovas Saulius Mickus akcentuoja, kad lietuviai lizingu dažniau perka visiškai naujus automobilius ir kur kas rečiau naudotus.
„Ši prieš porą metų ėmusi ryškėti tendencija ir toliau stiprėja“, – pastebi S. Mickus.
Jis pastebi, kad jau septynerius metus daugėja lizingo sutarčių, kai perkami automobiliai su likutine verte, kai klientai padengia dalį sutartyje nurodytos kainos, o likusi vertė sumokama kartu su paskutine įmoka.
Nauji automobiliai sudaro apie trečdalį (64 proc.) visų lizingu perkamų automobilių. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti 14,7 tūkst. naujų automobilių, o šiemet – 15,9 tūkst. Tuo metu naudotų automobilių pirkimas sumažėjo, nuo 77,8 tūkst. praėjusiais metais iki 65,9 tūkst. šių metų pirmąjį pusmetį.
SEB banko analitikai pastebi, kad panaši dinamika turėtų išlikti ir toliau, tačiau kol kas preliminariai siūlomas taršių automobilių mokestis, kokį automobilį įsigyti, didelės įtakos gyventojams neturės.
„Darbo užmokesčio didėjimas daro įtaką ir naujų automobilių perkamumui. Uždirbdami daugiau, žmonės nori pirkti naujesnius automobilius“, – pastebi S. Mickus.
Jis priduria, kad pastebimos naujų automobilių brangimo tendencijos. Tai reiškia, kad perkant naują automobilį šiandien, jo kaina didesnė, nei prieš penkis ar dešimt metų.
„Lietuviams svarbu prestižas, todėl jie renkasi senesnį, bet prabangesnį naudotą automobilį. Duomenys rodo, kad lietuviai galėtų įsigyti naujesnius ir saugesnius automobilius“, – teigia S. Mickus.
Mažėja žmonių, kurie perka naujus dyzelinu varomus automobilius. Tokių iš pardavimo salonų išrieda tik 25,4 proc., o benzininių net 63,7 proc. Hibridiniai automobiliai sudaro 10,4 proc. šios rinkos. S. Mickus pastebi, kad tokios tendencijos pastebimos jau keletą metų iš eilės.
Tuo metu naudotų automobilių rinkoje dyzeliniai automobiliai ir toliau sudaro didžiąją liūto dalį – 70,2 proc., o benzininiai tik 27 proc.
Vertinant visą Lietuvos automobilių parką, jame ir toliau dominuoja automobiliai varomi dyzelinu, tačiau sparčiai daugėja elektromobilių.
SEB bankas suskaičiavo, kiek koks galėtų būti metinį automobilio mokestia, jei būtų įvestas automobilių taršos mokestis, vadovaujantis dabar siūlomu modeliu. LRT.lt primena, kad juo siūloma apmokestinti automobilius, kurie per vieną kilometrą išmeta daugiau nei 130 gramų anglies dvideginio.
„Toyota RAV4“ mokesčio vidurkis per metus būtų mažesnis nei 38 eurai, „Toyota Corolla“, mažiau nei 24 eurai, „Škoda Octavia“ apie 33,5 euro, „Volkswagen Golf“ iki 36 eurų, o „Tiguan“ beveik 50 eurų.
„Vargu ar tokie mokesčiai darytų įtaką naujų automobilių pirkėjų įpročiams“, – mano T. Povilauskas. Žvelgiant į naudotus automobilius, populiariausio „Volkswagen Passat“, priklausomai nuo gamybos metų, mokestis siektų nuo 0 iki 38,5 eurų už 2004-aisiais pagamintą automobilį.
Pavyzdžiui, BMW 320d mokesčio dydis taip pat siektų nupo 0 iki 38 eurų per metus, o „Opel Zafira“ nuo 22 eurų už visiškai naują iki 42 eurų už modelį, pagamintą 2004-aisiais.
„Manome, kad toks mokestis, kuris būtų taikomas Lietuvoje, yra per švelnus ir nedarytų didelės įtakos naudotų automobilių pirkėjams“, – akcentuoja T. Povilauskas.
Lrt.lt
