Marionetinė Šiaurės Korėjos įstatymų leidžiamoji valdžia konstitucijoje įtvirtino šalies kaip branduolinės galybės statusą, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
„KLDR branduolinių pajėgumų kūrimo politika tapo nuolatiniu pagrindiniu valstybės įstatymu, kurio niekam niekaip neleidžiama pažeisti“, – antradienį ir trečiadienį vykusiame Valstybinės liaudies asamblėjos posėdyje sakė Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), pavartodamas oficialaus šalies pavadinimo santrumpą, pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Šiaurės Korėja šiais metais atliko rekordinį skaičių ginklų bandymų, o santykiai su Pietų Korėja ir Jungtinėmis Valstijomis yra labai įtempti, baiminantis, kad Pchenjanas gali atlikti pirmąjį nuo 2017 metų branduolinį bandymą. Iš viso nuo 2006 metų ši izoliuota Rytų Azijos valstybė yra įvykdžiusi šešis.
Prieš metus asamblėja priėmė įstatymą, kuriuo Šiaurės Korėja paskelbta branduolinį ginklą turinčia valstybe, o Kim Jong Unas tuomet pareiškė, kad šis statusas yra negrįžtamas. Šiuo naujuoju įstatymu taip pat leista prevenciškai panaudoti branduolinį ginklą.
Dabar asamblėja dar labiau sumažino viltis dėl branduolinio ginklo atsisakymo – ji žengė dar toliau ir nustatė, kad branduolinio ginklo statusas turi būti įtvirtintas pačioje konstitucijoje.
„Tai istorinis įvykis, kuris tapo galingu politiniu svertu nepaprastai sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus“, – sakė Kim Jong Unas, teigiama KCNA pranešime.
Jis taip pat nurodė, kad JAV, Pietų Korėja ir Japonija sudarė trišalį karinį aljansą, o tai, pasak Šiaurės Korėjos vadovo, galiausiai lėmė azijietiškos NATO versijos atsiradimą.
„Tai tiesiog didžiausia reali grėsmė, o ne grasinanti retorika ar išgalvotas subjektas“, – sakė Kim Jong Unas.
Šiais metais Pchenjanas atliko virtinę uždraustų ginklų bandymų, o paskutinį kartą dvi trumpojo nuotolio balistinės raketos buvo išbandytos rugsėjo 13 dieną, kai atsiskyrėliškos šalies lyderis ruošėsi vykti į Rusiją susitikimui su prezidentu Vladimiru Putinu.
Praėjusį mėnesį Pchenjanui taip pat nepavyko antruoju bandymu iškelti į orbitą žvalgybos palydovo.
Reaguodamos į tai, Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos suintensyvino bendradarbiavimą gynybos srityje ir surengė bendras pratybas bei karinio jūrų laivyno pratybas su Japonija.
Abiejų Korėjų santykiai yra pasiekę didžiausią krizę per daugelį metų, diplomatijai įstrigus po nesėkmingų bandymų aptarti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo atsisakymą.
Rugsėjo 2 dieną ši šalis surengė imitacinės taktinės branduolinės atakos pratybas, kurių metu prie dviejų ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų, paleistų į vandenyną, buvo pritvirtintos imitacinės branduolinės kovinės galvutės, pranešė KCNA.
Agentūra teigė, kad ši operacija buvo atsakomosios pratybos, reaguojant į bendrus Vašingtono ir Seulo pajėgų karinius veiksmus, kurie, KCNA teigimu, padidino įtampą regione.
Kim Jong Uno vizitas į Rusiją – pirmasis užsienyje po COVID-19 pandemijos – paskatino Vakarų nuogąstavimus, kad Maskva ir Pchenjanas nepaisys sankcijų ir sudarys ginklų sandorį.
Manoma, kad Maskva yra suinteresuota pirkti Šiaurės Korėjos šaudmenų, kuriuos galėtų panaudoti savo kare Ukrainoje, o Pchenjanas nori Rusijos pagalbos plėtojant tarptautiniu mastu smerkiamą raketų programą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
