Cirkas




G. Norkūnas: siekiame, kad kitų metų biudžetas būtų priimtas anksčiau nei įprastai

norkunasVyriausybei trečiadienį pritarus 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektų rengimo ciklui, finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad biudžetą Seime siekiama priimti anksčiau nei įprastai – nelaukiant gruodžio vidurio. 

„Tikslas yra, kad biudžetas būtų patvirtintas kiek įmanoma anksčiau. Be abejo, po atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus, bet nelaukiant gruodžio vidurio, kad ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai, biudžetinės įstaigos galėtų planuoti savo veiklą, pirkimus, programas ir taip toliau“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Norkūnas. 

Pasak jo, planuojama, kad Vyriausybė 2024 metų biudžeto projektą Seimui pateiks iki spalio 6 dienos. Tačiau ar biudžetas bus priimtas iki gruodžio vidurio, priklausys nuo Seimo valios. 

„Pati mintis yra tokia, kad kuo anksčiau parengsime, tuo didesnis užtikrintumas. Jeigu didelių batalijų Seime nebus, tikėtina, kad prezidentas biudžeto įstatymą gali pasirašyti gerokai anksčiau nei istoriškai“, – teigė G. Norkūnas. 

2023 metų biudžeto projektui Vyriausybė pritarė pernai spalio 7-ąją, o spalio 11 dieną jis buvo pateiktas Seimui, kuris jį  priėmė lapkričio pabaigoje, o ne gruodžio viduryje, kaip anksčiau buvo įprasta. Prezidentas Gitanas Nausėda biudžeto ir su juo susijusius mokesčių įstatymus pasirašė gruodžio 1-ąją.  

Pasak finansų viceministro, 2024 metų biudžeto rengimo ciklo naujovės – jau birželį numatomi asignavimų valdytojų pasitarimai Finansų ministerijoje bei rugsėjį – su premjere. 

„Pasitarimai Finansų ministerijoje, kurie duos užtikrintumą asignavimų valdytojams. Antras dalykas, pasitarimai su ministru pirmininku (rugsėjį – BNS), kurie iš principo ir bus tikrosios derybos dėl priemonių, dėl pažangos priemonių“, – sakė G. Norkūnas. 

Pasak jo, liepą–rugpjūtį nustačius maksimalius asignavimų limitus jų valdytojai jau galės planuoti kitų metų biudžetą. 

„Asignavimų valdytojai jau galės planuotis savo kitų metų biudžetą. Pagrindinės pozicijos, pagrindinės išlaidų grupės iš principo bus jau žinomos. Nepaisant to, kad 2024 metų biudžeto įstatymas dar nebus priimtas, bet asignavimų valdytojai jau turės užtikrintumą dėl didelės biudžeto dalies finansavimo bei pritarimo“, – teigė G. Norkūnas. 

Peržiūrėti šių metų biudžeto kol kas neplanuojama 

G. Norkūnas teigė, kad dar šiemet Seimui pritarus bankų solidarumo įnašui didėtų išlaidos gynybai. 

„Tikėtina, Seimui priėmus šį solidarumo įnašo įstatymą, šios srities išlaidos bus didesnės jau šiemet, nes pagal projektą numatytas mokėjimas kas ketvirtį, tai mes jau ir šiemet gautume tam tikrą sumą“, – teigė G. Norkūnas. 

Anot viceministro, šių metų biudžeto peržiūrėti kol kas neplanuojama. 

„Biudžetas yra vykdomas, truputėlį anksti daryti toli siekiančias išvadas, bet kai kur yra ir pajamų perviršiai, ir išlaidų sutaupymai, bet pernelyg anksti, kad galima būtų daryti toli siekiančias išvadas“, – teigė G. Norkūnas.

„Vienas dalykas, ką galiu pasakyti, priežasčių ar ketinimų peržiūrėti biudžetą neturime“, – pridūrė jis. 

G. Norkūno vertinimu, šiemet planuotas 4,9 proc. nuo BVP biudžeto deficitas turėtų būti mažesnis. 

Planuoja išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius

Pasak G. Norkūno, šiuo metu rengiamomis Biudžeto sandaros įstatymo pataisomis numatoma įtvirtinti taisykles, kurių pagrindu būtų tvirtinami išsamesni trejų metų biudžeto rodikliai. 

„Nors faktiškai ilgą laiko tarpą mes kalbėdavome apie trejų metų biudžetą, bet ką realybėje reiškė antrų–trečių metų biudžetas – tai tiesiog Seimas savo nutarimu patvirtindavo tų metų pajamas ir išlaidas. Kitaip sakant, porą rodiklių patvirtina ir mes tai vadiname biudžetu“, – teigė G. Norkūnas. 

„Mūsų tikslas iš tiesų planuoti trejų metų biudžetus su vienodu detalumu – tai bus pilnaverčiai biudžetai, o ne tik iš projekcijų išeinantys pajamų ir išlaidų skaičiai“, – pridūrė finansų viceministras. 

Pasak jo, šiemet planuojama patvirtinti 2025–2027 metų detalesnius biudžetus.  

Pasak G. Norkūno, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai numato ir galimybę asignavimų valdytojams išlaidas perkelti į kitus metus. 

„Tam, kad asignavimų valdytojai žinodami, kad nespėjo panaudoti pinigų tam, kam reikia, pinigus naudodami tam, kam tik gali, kad jų neprarastų, kad nebūtų tęsiama tokia praktika, bus galimybė tam tikromis sąlygomis asignavimus perkelti į sekančius metus“, – teigė G. Norkūnas. 

Redaktorė Roma Pakėnienė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode